Istoriją kuria žmonės...
Krepšelis 0
Lithuanian Business Review. Northern Connection

Lithuanian Business Review. Northern Connection

€4.50

Geografiniu kūnu rytuose, vakaruose ir pietuose suaugusi su aplinkinėmis šalimis, susipynusi su jose gyvenančiomis tautomis Lietuva visad žinojo už vėsių Baltijos vandenų plytint terra septentrionis, Šiaurės žemę.

Šios žemės alsavimas per amžius Lietuvoje gal ir nebuvo taip juntamas, kaip kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje, bet aiškiai girdimas. Šiaurė visad leisdavo pajusti save: vikingų jėga ir narsa, Vazų dinastijos ryšiais, iš čia sklidusiu liuteronizmu ir paskui jį žengusia modernybe. Šiaurė Lietuvoje visad buvo traktuojama kaip sektinas racionalaus ir socialiai atsakingo tvarkymosi politikoje ir ekonomikoje pavyzdys.

Šiaurės dimensija Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime ypač sustiprėjo pastaraisiais dešimtmečiais. Pirmosiomis valstybėmis, pripažinusiomis Lietuvos atkurtą nepriklausomybę, 1991 metais buvo Islandija ir Danija, kuriomis jau po pusmečio pasekė Norvegija, Švedija ir Suomija. Sunku pervertinti Šiaurės šalių institucijų indėlį pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo reformuojant daugelį Lietuvos gyvenimo sričių, diegiant vakarietišką požiūrį ir standartus. Pirmieji verslo investuotojai – mūsų dienų vikingai – XX a. paskutiniame dešimtmetyje taip pat atėjo iš ten, iš Šiaurės.

Šiandien, kaip niekad per visą savo gyvavimo laikotarpį, Lietuva jaučiasi integralia Europos Šiaurės regiono dalimi. Per visą savo istoriją šiandien Lietuva  bene labiausiai šiaurietiška savo dabartine orientacija ir mentalitetu. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, duodamas interviu mūsų žurnalui, šį suartėjimą apibūdina tokia grakščia metafora: „Veikiant susisiekiančių indų principui, mes tampame šiaurietiškos kultūros dalimi.“ Jam antrina Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Mūsų ekonominio bendradarbiavimo turinys nuteikia itin pozityviai: intensyvėja regiono valstybių investicinis aktyvumas Lietuvoje, didėja turistų srautai, drauge įgyvendiname strateginius šalies projektus, plečiame bendradarbiavimą energetikos, mokslo ir inovacijų srityje.“

Šiame žurnalo numeryje mes pasistengėme sutelkti dėmesį į einamąjį ekonominį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Šiaurės regiono šalių, tokius jo aspektus, kaip užsienio prekyba, tiesioginės investicijos, energetika, turizmas, ryšiai tarp atskirų verslo segmentų, įmonių ir verslininkų.

Labai džiaugiamės, kad žurnalą savo įžvalgomis praturtino ne tik už ekonominius ryšius atsakingų institucijų vadovai ir specialistai, bet ir šalių diplomatinės tarnybos. Specialiame žurnalo projekte „LT-Nordic: in couples“ dvišalius ekonominius ryšius išsamiai komentuoja Lietuvos ambasadoriai, reziduojantys Šiaurės šalių sostinėse: Eitvydas Bajarūnas (Stokholmas), Izolda Bričkovskienė (Oslas), Vytautas Pinkus (Kopenhaga), Arūnas Jievaltas (Helsinkis). Taip pat komentarus pateikė Šiaurės šalių ambasadoriai Lietuvoje: Cecilia Ruthstrom-Ruin (Švedija), Dag Malmer Halvorsen (Norvegija), Dan E. Grederiksen (Danija) ir Harri Maki Reinika (Suomija).

Energetikos bloke, tikiuosi, Jus sudomins Ryto Staselio papasakota ironiška istorija, kaip Gazprom dėl savo arogancijos vienu ypu prarado daugiau negu pusę Lietuvos gamtinių dujų rinkos, o Norvegijos Statoil – ją atrado („Gazprom monopolio pabaiga“).

Žurnalas nebūtų žurnalas, jeigu jame nebūtų žmonių, jų veidų ir jų istorijų. Jeigu Jums tarpvalstybiniai santykiai ir grandioziniai projektai tiek pat reikšmingi, kaip ir žmonės bei jų darbai, atsiverskite žurnalo pabaigą ir pabėgiokite akimis po joje pasakojamas dviejų moterų istorijas: švedės Jannette Almstrom, savo verslą ir gyvenimą susiejusios su Vilniumi, ir lietuvės Rūtos Mataitytės, savąjį susiejusios su Oslu.

 

Žurnalo vyriausiasis redaktorius Valdas Kaminskas



Daugiau iš šios serijos